PER VISĄ SAVO GYVENIMĄ MES ESAM SUTIKĘ DAUGYBĘ ŽMONIŲ

Vaikystėj ištirpę

 šviesūs šešėliai -  

siaučiantys pušyne,

Sujungti šiurpių istorijų ir

po sąmanom slepiamų paslapčių.

Paskubom iškeliavę

ieškoti savo rytojaus.

Tie patys vaikai -

dylančio laiko dulkėm

nugulusiom sielom.

Kažkas įsimylėjo, draugavo.

Mylėjo, mylėjosi,

šoko ir džiūgavo.

Išdavė, patys buvo išduoti.

Daugybę kartų mirė

Kėlėsi, kilo, ieškojo, vėl ėjo.

Kalbėjo, kai žodžių užteko.

Kai tylos - tylėjo.

Paslėpė savo sielas.

Ieškojo, nerado.

Atsisveikino, paliko

Patys buvo palikti.  

Pasitraukė, išėjo.

Po to vėl pamatė.

Pasisveikino, rado.

Gimė, prasidėjo.

Suprato, koks stebuklas

kad tarp daugybės kitų yra tie,

kuriuos gali pavadinti

Draugais.

© Vilma V.