2017 m. kovo 31 d., penktadienis

 MINTYS APIE KASDIENYBĘ 
 © Vilma V.

* Gali eiti į priekį, kai tikrai susitaikai ir atsisveikini su praeitim.

* Škac, vakarinės kalorijos! Visados škac.

* Kas beatsitiktų, namuose jokiu būdu negali pritrūkti malkų ir šokolado.

* Po laiko persukimo visai nebesuprantu - kokio ilgio turi būti rytas?

*Pats paslaptingiausias daiktas namuose - šokoladas.
 Niekas jo nevalgo, bet kiekvieną dieną vis tirpsta.

* Savaitgalis geras todėl, kad be sąžinės graužimo galima daryti tik tuos darbus, kuriuos norisi daryti.

* Nauja patarlė
Net jei iš pat ryto esi visas susivėlęs,
susiglamžęs kaip varna -
eik į Fb ir pradėsi lakštingala čiulbėti.

* Visai gerai tos malkos. Kai baigi paskęsti sudėtingumuose - labai paprastai eini pečiaus kūrenti.

* Gerai būtų, kad kas nors už mane pagyventų mano gyvenimą, o aš žiūrėčiau, ar teisingai gyvena. Ir    savo klaidų nedaryčiau.

* Jei namuose yra paauglių, jokio deserto nepasilik rytojui - neberasi.

* Kodėl pirmadienio rytais labiausiai norisi auginti gėles, rašyti eiles ir piešti - gal čia taip tikrasis  pašaukimas prabyla?

* Kuo ilgiau gyveni - tuo daugiau patirties įgyji.
Ir apie tai, kad visi pirmadieniai kada nors praeina.

* Kuo ilgiau neisiu miegoti - tuo ilgiau nesibaigs sekmadienis,
Todėl pasidariau kavos.

* Reikia drąsos, kad matytum kaip tikrai yra, o ne kaip norėtum, kad būtų.

* Filosofinis
Jei šiandien Fb nebuvau:
nelaikinau, nesidalinau -
tai ar tikrai gyvenau?

* Penktadienis = pirmadienis atvirkščiai

* Be interneto namuose niekaip - o kaip vaikus valgyt pakviesti ar šiaip pasišnekėti?

* Man labai patinka vairuoti vienai, nes niekam negirdint galima padainuoti, paverkti, pasimelsti ir  pasikeikti.

* Sekmadienį reikia pailsėti ir nuo savęs.

* Po 40 siela pradeda pyktis su kūnu. Ypač rytais, kai siela nori šuoliuot kaip gazelė, o kūnui nugarą skauda.
MEDŽIUI SVARBU

Šakom sugaut
lietaus lašus.
Pašaukt kiekvieną
žiedą skleistis.
Laikyt atsargiai
paukščio lizdą,
o paukštį – saugot
ir paleisti,
kai metas jam išskrist ateis.

 ©Vilma V.

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis

OBELS MALDA

Esu dėkinga obelis -
užtenka pasisemt
Vandens iš šulinio
ir atsigert lietaus.
Dangaus užtenka
ir žvaigždžių.
Jos krenta į šakas,  
o rudenį pavirsta obuoliais.
Užtenka, kad pražydusi
pavasarį galiu skambėt  
su grįžusiu paukščiu.
Daugiau
Nereikia
Nieko.

©Vilma V.

2017 m. kovo 27 d., pirmadienis

Pavasarį žmonės
išvalo langus
ir akis,
kad jokios dulkės netrukdytų
Matyti
Saulės nušviesto
Pasaulio.

© Vilma V.

2017 m. kovo 25 d., šeštadienis

Nesvarbu kada -
Pavasarį, žiemą
ar vasarą sninga.
Tik todėl, kad
užklotų viską,  
kas nepasakyta  
Nepasirinkta
Nepadaryta
Nesulaukta.
Kai viską užsnigs -
Vėl galėsime rinktis
Ir viską pradėti iš naujo.
Tik žymiai gražiau.

© Vilma V.

2017 m. kovo 24 d., penktadienis

Save sutikus vėl
Pasakysiu - labas,  
Pažiūrėk koks naujas
Ir skaidrus dangus.
Padovanosiu dangų sau
kaip tuščią knygos lapą
jame rašysiu  
viską, kas dar bus.
Save sutikusi
Padovanosiu medį,
Apkibusi žvaigždžių lašais.
Žiedai jo vėjy susiviję,
O po šakom - vaikai
ramiai miegos ir žais.
Ir dar - padovanosiu
skambantį šaltinį
Su aukso žuvimis dugne.
Padovanosiu lietų, jūrą,
Saulę Ir ramybę.
Tik reikia vėl sutikt save.

© Vilma V.

2017 m. kovo 22 d., trečiadienis

PASAULIO SUKŪRIMAS

Kiekvieną dieną
sukuriu save
Iš naujo.
Susirandu mintis
Žodžius,
Tikėjimą ir viltį.
(beje Wi-Fi’ajų įjungiu)
Pasaulį savo sudėlioju,
nušluostau dulkes,
Debesis patraukiu,
kad saulę pamatyčiau.
Save sukūrusi  einu
sodint gėlių
(arba įkalt kavos)
ir tiems, kurie nesukurti,
padėti gimt iš naujo.

©Vilma V.

2017 m. kovo 21 d., antradienis

VISUS SVEIKINU SU TARPTAUTINE POEZIJOS DIENA !

Gali iškirpti žodžiais
atkarpas iš kasdienybės,
papuošti saulės trupiniais,
debesimis, lietum
ir pavėjui paleisti.
Pagavusio jas -
siela prisipildys
skaidriais
Spalvų purslais.

© Vilma V.

2017 m. kovo 20 d., pirmadienis


Lyja ir lyja laiku -
tikra valandų
Ir sekundžių liūtis.
Sakau -
supilstysiu į puodelius.
(kuo nors aštriu paskaninus
Išeis neblogas gėrimas).
Tiktai nespėju,
nes niekaip neišsirenku
gražaus ir tinkamo puodelio.
Lietus vis nesiliauja
Tuoj viskas kiaurai permirks.
.
©Vilma V.
DĖLIONĖ

Dėliosiu svajones ir juoką,
Pažįstamą akių pavėsį.
Ranka nupieštą atviruką,
Kuris primins, kaip gera dviese.
Po trupinį surinksiu tylą
Tvarkingai ilgesį sudėsiu,
Tada išgirsiu, kaip tyla prabyla
Vėl apie tai, kaip gera dviese.
Dėliosiu sau spalvas ir juoką,
Dainas skambėjusias sudėsiu.
Ir kelią be šešėlio jokio
Tiktai į ten, kur gera dviese.

©Vilma V. 2009

MALDA

Ateiki Dieve, kur labiausiai skauda 
Kur sunkios sielos durys uždarytos,
Ateik, kaip senas geras draugas –
tylėdami sėdėsim iki ryto.
Aš laukiu, nors nenoriu įsileisti,
Padengsiu stalą, bet nebus gražu,
atėjęs perženk mano durų slenkstį,
Pabūkim dviese – tiktai aš ir Tu.
Galėsi iki galo paklausyti 
sunkios, neužbaigtos maldos. 
Žinai, ką Tau norėsiu pasakyti
Nesmerk – tiktai mylėk ir guosk.

©Vilma V.
2009 11 26
TVARKYMAISI
Renku praėjusį gyvenimą,
jo likučius sušluosiu ir išmesiu.
Į laisvą erdvę susidėsiu
tik tai, kas nauja -
Naujus pasaulius,
pavasarį pražydusius
sapnus.
Molbertą su spalvom,
naujausius batelius.
Dar nematytą dangų,
dažus akims ir lūpoms.
Kai baigsiu tvarkymąsį-
viskas bus kitaip.

© Vilma V.

2017 m. kovo 19 d., sekmadienis

SEKMADIENIS

Po skambančiu
savo bažnyčios dangum
kvėpuoju žolynų
ir paukščių malda.
Ant stalo kvepia tyla,
kava ir varškėčiai.
Į svečius užsukę medžiai
apsikabina prisiminimus
ir klausomės visi
kaip neskubėdama
prabunda ateitis.  
 © Vilma V.
.

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

2017 m. kovo 14 d., antradienis

Pavasario saulėj
ištirpo sniegas.
Nepasakytų žodžių sienos.
Ledo sunkumo mintys.
Prirakinančios patirtys
kartu su vandeniu
sunkiasi į žemę.
O kitą dieną
vietoj jų pražys
Vėl prisikėlusio
Pasaulio gėlės.

© Vilma V.


Slapti PASAKŲ PARKO gyventojai. Tikriausiai miško elfai.

2017 m. kovo 11 d., šeštadienis

Mano pieva kaip
visas pasaulis.
Čia telpa namai,
keturios obelys,
trys eglės,
Ir verkiantis gluosnis.
Pradžios ir pabaigos,
katės takelis.
Pasiklydę
apsikabinimai.
Rudenį palikti
kavos puodeliai.
Nebaigtos istorijos.
Senas dviratis -
Juo neseniai atkeliavo
Pavasaris.
Dabar kartu laukiam -
 kas dar užklys.

© Vilma V.

2017 m. kovo 9 d., ketvirtadienis

RUDENĖJANTIS PAVASARIS

Susitinku
su rudenėjančiu
pavasariu,
kuris lėtai pražysta
žemės spalvomis.
Vis dar svaiginantis jo vėjas
pagavęs tyliai žarsto
dėlionės detales
Iš  praeities.
Visur jos mėtosi -  
paskui šaknis išleidžia.
Matau kaip tyliai
auga dabartis.
O rudenėjantis
pavasaris
ramiai ir neskubėdamas
 ją laisto.

© Vilma V.

2017 m. kovo 8 d., trečiadienis

Nepažįstama moteris
mokosi gyventi
Sutrupėjusiame pasaulyje.
Kur raktai guli po automobilio sėdyne
nežinia kaip pradingsta daiktai.
Susijaukę mėtosi dokumentai ir planai.
Pusę minčių sudužę ir nubyrėję -
gal ant žemės.
Vos prisilietus sutrupa juokas -
į verkiančias atplaišas.
Tik ilgesys nesubyra.

© Vilma V
Būti moterim

Įsišaknyti
kuo giliau į žemę,
Iš saulės ir lietaus gyvybės
prisipildyt.
Būt paslaptim -
Ramybės patalu
ir žeidžiančia šuke.
Kaip šimtametei nebijoti nieko,
Nes šimtą kartų jau mirei
Ir šimtą pirmą -
Prisikėlėi.
Kiekvieną naują pradžią -
Sutikt ir į gyvenimą paleisti.
Pačiai
kas dieną
Prasidėt iš naujo.

© Vilma V.

PER VISĄ SAVO GYVENIMĄ MES ESAM SUTIKĘ DAUGYBĘ ŽMONIŲ

Vaikystėj ištirpę
 šviesūs šešėliai -  
siaučiantys pušyne,
Sujungti šiurpių istorijų ir
po sąmanom slepiamų paslapčių.
Paskubom iškeliavę
ieškoti savo rytojaus.
Tie patys vaikai -
dylančio laiko dulkėm
nugulusiom sielom.
Kažkas įsimylėjo, draugavo.
Mylėjo, mylėjosi,
šoko ir džiūgavo.
Išdavė, patys buvo išduoti.
Daugybę kartų mirė
Kėlėsi, kilo, ieškojo, vėl ėjo.
Kalbėjo, kai žodžių užteko.
Kai tylos - tylėjo.
Paslėpė savo sielas.
Ieškojo, nerado.
Atsisveikino, paliko
Patys buvo palikti.  
Pasitraukė, išėjo.
Po to vėl pamatė.
Pasisveikino, rado.
Gimė, prasidėjo.
Suprato, koks stebuklas
kad tarp daugybės kitų yra tie,
kuriuos gali pavadinti
Draugais.

© Vilma V.