DĖLIONĖ

Dėliosiu svajones ir juoką,

Pažįstamą akių pavėsį.

Ranka nupieštą atviruką,

Kuris primins, kaip gera dviese.

Po trupinį surinksiu tylą

Tvarkingai ilgesį sudėsiu,

Tada išgirsiu, kaip tyla prabyla

Vėl apie tai, kaip gera dviese.

Dėliosiu sau spalvas ir juoką,

Dainas skambėjusias sudėsiu.

Ir kelią be šešėlio jokio

Tiktai į ten, kur gera dviese.

©Vilma V. 2009