2017 m. spalio 24 d., antradienis

Atėjus rudeniui -
iśbluko trumpalaikės spalvos,
nurimo iśsigandę žodžiai,
pasiklydę mintys.
Atėjus rudeniui -
śalnos delnuos užsnūdo žemė,
dar spėjusi naujas pradžias
apsikabinti.

Vilma V.

2017 m. spalio 14 d., šeštadienis

LYJANT
Pradingo lietuje
laukan ištrūkęs rytas.
Ištirpo už lietaus užuolaidų
pasprukus praeitis.
Išnyko išsibarstę pažadai ir žmonės
Tik katinas, užsnūdęs
prie garuojančios kavos puodelio
 pasiliko.  

Vilma V.
PASIVAIKŠČIOJIMAI
Sutikau pažįstamą rudenį,
šokantį valsą lėtą.
Sutikau tokį šiltą lietų,
švelniai vakarą gludinantį.

Sutikau kantriai laukiančią tylą
giliam minčių užuteky.
Gal dar ką nors būčiau sutikus,
bet nusileido sutemos.

Vilma V. 

2017 m. spalio 3 d., antradienis

Kantriausi medžiai
(visai kaip žmonės)
naktį ir dieną
niekur nesitraukdami
vis laukia saulės!

Vilma V.