Šiandien pavirtau į debesį.

kaip pūkas lengvą.

Pamiršusį kokia sunki savęs našta,

supaus virš pievos ir pasaulio.

O saulės spinduliai išbalino iki baltumo,

kaip patalą lietums ir paukščiams.

Rytoj pavirsiu gal žaliuojančia žole,

kuriai jėgų užtenka vis ataugti.

Gal vėju, šokančiu su medžiais.

Arba savim -

tiktai kitokia.

©Vilma V