Girdėjimai

2017 m. spalio 14 d., šeštadienis

PASIVAIKŠČIOJIMAI
Sutikau pažįstamą rudenį,
šokantį valsą lėtą.
Sutikau tokį šiltą lietų,
švelniai vakarą gludinantį.

Sutikau kantriai laukiančią tylą
giliam minčių užuteky.
Gal dar ką nors būčiau sutikus,
bet nusileido sutemos.

Vilma V. 
Pranešimą parašė girdejimai ties 08:52
Siųsti el. paštu BlogThis!Bendrinti sistemoje XBendrinti sistemoje „Facebook“Bendrinti sistemoje „Pinterest“

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Naujesnis pranešimas Senesnis pranešimas Pradinis puslapis
Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

Apie mane

girdejimai
Rodyti visą mano profilį

Tinklaraščio archyvas

  • ►  2019 (1)
    • ►  sausio (1)
  • ►  2018 (11)
    • ►  lapkričio (3)
    • ►  rugsėjo (1)
    • ►  rugpjūčio (1)
    • ►  liepos (1)
    • ►  vasario (2)
    • ►  sausio (3)
  • ▼  2017 (125)
    • ►  gruodžio (2)
    • ►  lapkričio (2)
    • ▼  spalio (4)
      • Atėjus rudeniui - iśbluko trumpalaikės spalvos, ...
      • LYJANT Pradingo lietuje laukan ištrūkęs rytas. ...
      • PASIVAIKŠČIOJIMAI Sutikau pažįstamą rudenį, šok...
      • Kantriausi medžiai (visai kaip žmonės) naktį ir di...
    • ►  rugsėjo (3)
    • ►  rugpjūčio (3)
    • ►  liepos (5)
    • ►  birželio (12)
    • ►  gegužės (21)
    • ►  balandžio (28)
    • ►  kovo (36)
    • ►  vasario (9)
Tema „Vandenženklis“. Teikia „Blogger“.