Girdėjimai

2017 m. liepos 16 d., sekmadienis

Sekioju vasarą.
Randu jos pėdsakus -
tai uogų pribarstyta,
tai pievoj pripėduota smilgų ir čiobrelių,
griaustiniai suslėpti debesyse.
O paryčiais rasotoj pievoj
skambėti nenustojantys garsai ganyti.
Sekioju vasarą.
Gal, kai sutiksiu ją  
galėsime ramiai pasikalbėti?

Vilma V.

Pranešimą parašė girdejimai ties 11:02
Siųsti el. paštu BlogThis!Bendrinti sistemoje XBendrinti sistemoje „Facebook“Bendrinti sistemoje „Pinterest“

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Naujesnis pranešimas Senesnis pranešimas Pradinis puslapis
Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)

Apie mane

girdejimai
Rodyti visą mano profilį

Tinklaraščio archyvas

  • ►  2019 (1)
    • ►  sausio (1)
  • ►  2018 (11)
    • ►  lapkričio (3)
    • ►  rugsėjo (1)
    • ►  rugpjūčio (1)
    • ►  liepos (1)
    • ►  vasario (2)
    • ►  sausio (3)
  • ▼  2017 (125)
    • ►  gruodžio (2)
    • ►  lapkričio (2)
    • ►  spalio (4)
    • ►  rugsėjo (3)
    • ►  rugpjūčio (3)
    • ▼  liepos (5)
      • Akimirkos - pats tikriausias gyvenimo gėris. Pradė...
      • Vasariniai žiogai dainuoja apie tai, kad pievos pa...
      • Sekioju vasarą. Randu jos pėdsakus - tai uogų ...
      • MEZGIMAS Numegsiu kelią sau, kurio mama nenumez...
      • Niekada nežinai kur rasi džiaugsmą, bežaidžiantį...
    • ►  birželio (12)
    • ►  gegužės (21)
    • ►  balandžio (28)
    • ►  kovo (36)
    • ►  vasario (9)
Tema „Vandenženklis“. Teikia „Blogger“.