2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Šiandien galvojau apie senus draugus. Kaip nepaprastai gera, kad Jie yra.
Begalvojant susikūrė toks posmas.

DRAUGAMS
Kartu nuėję ilgą kelią
per pragarus ir dangų.
Išmokę perskaityti viens kito
akių dugne paskendusias mintis.
Kaip indai iš kurių
atsigeriam tylos ir muzikos.
Didžiausia dovana,
kad esam!

Vilma V.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą