Lėtą vakarą

pavargęs vėjas

Pasislėps

savo oloje,

kad niekas jo nerastų.

Užsimerkęs

tūnos, kol dangus

nusisagstys žvaigždes,

Ir pabučiuos

aušrąi į kaktą.

Tuomet vėjas prisikels.

Sustojęs pievoje

suleis šaknis į žemę,

Ir augs.

Neskubink jo,

o kantriai lauk,

Kol vėjas

vėl pakils...

©Vilma V.