PRISIMINIMAI
Prisimenu,
kaip praeitam gyvenime
buvau audėja
Ir ausdavau spalvotas uždangas langams,
žmonių mintims ir nuotaikoms.
Krepšius - surinkt žvaigždėms
ir šypsenoms.
Buvau labai graži ir mylima.
Turėjau savo sodą
ten auginau gėles,
ir paukščiais skambančius medžius.
Kai aust pavargdavau -
klausydavau jų muzikos.
O kartą numiriau -
tada man šoko visas sodas,
kad neliūdėčiau.
Dabar jau nebemoku austi.
Bandysiu prisiminti,
kaip užauginti
skambančius medžius.
©Vilma V.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą