Pavasaris šį rytą

skubėdamas pažadina medžius, 

pasėja pievoje gėles

ir prisiminimus,

kurie pražydę atsisuks į saulę.

Dar - pasodins, kas taip norėta pasakyt,

bet niekada nepasakyta,

kad rudeniop pražydę žodžiai

gražiai skambėtų vėjui pučiant.

O pakraščiais -

pasės truputį džiaugsmo,

kad visą vasarą

Žmonėms žydėtų.

©Vilma V.