Save sutikus vėl
Pasakysiu - labas,
Pažiūrėk koks naujas
Ir skaidrus dangus.
Padovanosiu dangų sau
kaip tuščią knygos lapą
jame rašysiu
viską, kas dar bus.
Save sutikusi
Padovanosiu medį,
Apkibusi žvaigždžių lašais.
Žiedai jo vėjy susiviję,
O po šakom - vaikai
ramiai miegos ir žais.
Ir dar - padovanosiu
skambantį šaltinį
Su aukso žuvimis dugne.
Padovanosiu lietų, jūrą,
Saulę Ir ramybę.
Tik reikia vėl sutikt save.
© Vilma V.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą