Šiltas vasaros vėjas

nupūtė dieną,

su pienių žydėjimu.

Minčių sunkumą,

nuovargių debesis -

kad neužstotų

Dangaus skaidrumo.

Vilma V.

RETRO

Kartu su vakaru sėdėdami Ilsėjomės -

nepastebėjau, kaip aplink sutemo.

Tikėjausi, kad jis murmės

 tik apie tai ko padaryt nespėju,

 kaip neteisingai gyvenu gyvenimą.

O vakaras nė žodžio neprataręs

Tylėjo ir tiktai šypsojosi.

Paskui duris pravėręs atsisveikino

Ir kvepiančių alyvų dovanojo.

Vilma V.

BANDYMAS SUSIDRAUGAUTI SU VANDENS ŠILDYTUVU

Termostatas, tenas,

tarpinės ir kalkės.

Rūdys ir vanduo vanduo.

O kodėl vis šaltas šaltas?

Vilma V.

Nupieštame pasaulyje

gyvenantys netikri žmonės

seniai nebepraveria nupieštų durų,

nes bijo, kad tikras lietus

nuplaus jų mintis ir veidus,

sapnus ir juoką -

liks tik spalvoti upeliai.

O kas iš naujo netikrą pasaulį nupieš?

Vilma V.

Trupantys dienos rūpesčiai

veliasi į plaukus,

kimba prie rankovių,

bando sulipt į kišenes.

Plačiai atidarius duris

tikiuosi, kad bent į kiemą išeis.

O jiems visai nesvarbu,

kad pavasaris

ir kvepia alyvos.

Vilma V.

Pirmadienį miestas išalkęs.

Kiekvieną, kas tik priartėja,

vis taikos praryti

savo dantytais nasrais.

Vilma V.

Šiandien galvojau apie senus draugus. Kaip nepaprastai gera, kad Jie yra.

Begalvojant susikūrė toks posmas.

DRAUGAMS

Kartu nuėję ilgą kelią

per pragarus ir dangų.

Išmokę perskaityti viens kito

akių dugne paskendusias mintis.

Kaip indai iš kurių

atsigeriam tylos ir muzikos.

Didžiausia dovana,

kad esam!

Vilma V.