RETRO

Kartu su vakaru sėdėdami Ilsėjomės -

nepastebėjau, kaip aplink sutemo.

Tikėjausi, kad jis murmės

 tik apie tai ko padaryt nespėju,

 kaip neteisingai gyvenu gyvenimą.

O vakaras nė žodžio neprataręs

Tylėjo ir tiktai šypsojosi.

Paskui duris pravėręs atsisveikino

Ir kvepiančių alyvų dovanojo.

Vilma V.