Įsipainiojo
saulė
šerkšne.

V.V.

Ar dar tiki,
kad po žiemos išmindžiotais
minčių takeliais
pavasaris kadais sušalęs
vėl prisikels ir uždainuos?

V.V.

Suvysčiusi į balta tylą

pasiklydusius atsakymus,

užmigs pavargusi diena.

V.V.

Dar nežinau,
kaip bus,
kai sniegas
užpustys mintis,
baltai uždengs
praėjusius pavasarius,
apsnigs ir plaukus,
ir kelius.

V.V.

Balta tyla,
saulėtais nėriniai užklojus,
saugo pievų juoką.


Vilma V.

PRIMINIMAS
Iśeidamas tik nepamirśk
truputį saulės įsidėti.
Kad temstant vakarui,
tarp skambančių kaip stiklas
aśarų lašų nepasiklystum,
kad vėjų išsklaidytą taką rastum.
P.S. Paliksiu trupinėlį saulės tau
lėkśtėj, ant virtuvės spintelės.

V.V.

Vyniodama laiką,
kaip siūlų kamuolį,
mezu gyvenimą.
Ar mezginys išeis
kaip tikėjausi?
Ar spėsiu.
Ar siūlų užteks.

V.V.