MEZGIMAS

Numegsiu kelią sau,

kurio mama nenumezgė.

Numegsiu vėją, miegantį pavėsy.

Žinojimą ir džiaugsmo debesį

Dar - šiltą lietų nusimegzt norėsiu.

Po obelų šakom užmigusį laukimą

Sapnuojantį kažką, ko niekada nebus.

Dar nusimegsiu savo rudenį,

nudažantį gražiai ir plaukus, ir lapus.

Vilma V.

Niekada nežinai kur rasi džiaugsmą,

bežaidžiantį slėpynes:

tyloje ar šurmulyje,

kelio pradžioje

arba pabaigoje.

Jis mėgsta stebinti,

Pasislėpdamas ten,

kur nesitiki rasti.

Pavyzdžiui

vandeny virtų

ryžių dubenėlyje.

Vilma V.

DĖLIONĖS DĖLIOJIMAS

Prie lietaus tinka mėlynos palangės,

Prie vėjo - pieva pasišiaušusi,

Prie paslapties - tyla.

Prie šypsenos - saldumo debesys,

Prie murkiančios katės - pavakarys.

Prie ilgesio - labiausia tinka kelias,

O kelio pabaiga -  

Namai.

Vilma V.

ŠVENTINĖ VAKARIENĖ  

Draugiškai pasėdėjom su praeitim -

pasirinkimais ir prisiminimais.

Apsikabinome visi

ir susitaikę ėmėme

Gyvenimą toliau ragaut.

Visai skanu!

Vilma V.

PASIVAIKŠČIOJIMAS

Tarp saulės, vėjo ir vandens

beveik ramu, nes ilsisi pavargęs vėjas.

Beveik tylu, tik girdisi kaip debesys kvėpuoja.

Beveik nebeskauda pėdų, nes žolė užaugo.

Todėl taip gera pasivaikščiot.

Vilma V.

Vaikai vasaroja. Tobulas laikas sau. Galvoju  ramiai pasimėgausiu pusryčiais ir kava. Bet ne.

Jaučiu - manęs tyko. Laukia kol pramerksiu akis. Vos tik atsimerkiu išdainuoja priekaištingą MIAAAAAAUUUUU. Čia nepasiginčysi - pirmiausia pusryčiai katei. Pašeriu. Dabar jau tikiuosi ramiai kavos išgerti. Kur tau - jos katenybė papusryčiavo ir, dainuodama dramatiškąjį MIAAAAU, pageidauja į lauką. O po kelių minučių prašosi namo, nes lyja... 

Būtų gerai kokia vasaros stovykla katėms...

EITI PER DEBESIS

Visai nebaisu vaikščioti debesimis:

svarbu neklausyti nuolat kartojančių:

Tai labai sunku ir net neįmanoma.

Svarbu nesižvalgant aplinkui,

eiti ir nesustoti.

 

Vilma V.