DĖLIONĖS DĖLIOJIMAS

Prie lietaus tinka mėlynos palangės,

Prie vėjo - pieva pasišiaušusi,

Prie paslapties - tyla.

Prie šypsenos - saldumo debesys,

Prie murkiančios katės - pavakarys.

Prie ilgesio - labiausia tinka kelias,

O kelio pabaiga -  

Namai.

Vilma V.

ŠVENTINĖ VAKARIENĖ  

Draugiškai pasėdėjom su praeitim -

pasirinkimais ir prisiminimais.

Apsikabinome visi

ir susitaikę ėmėme

Gyvenimą toliau ragaut.

Visai skanu!

Vilma V.

PASIVAIKŠČIOJIMAS

Tarp saulės, vėjo ir vandens

beveik ramu, nes ilsisi pavargęs vėjas.

Beveik tylu, tik girdisi kaip debesys kvėpuoja.

Beveik nebeskauda pėdų, nes žolė užaugo.

Todėl taip gera pasivaikščiot.

Vilma V.

Vaikai vasaroja. Tobulas laikas sau. Galvoju  ramiai pasimėgausiu pusryčiais ir kava. Bet ne.

Jaučiu - manęs tyko. Laukia kol pramerksiu akis. Vos tik atsimerkiu išdainuoja priekaištingą MIAAAAAAUUUUU. Čia nepasiginčysi - pirmiausia pusryčiai katei. Pašeriu. Dabar jau tikiuosi ramiai kavos išgerti. Kur tau - jos katenybė papusryčiavo ir, dainuodama dramatiškąjį MIAAAAU, pageidauja į lauką. O po kelių minučių prašosi namo, nes lyja... 

Būtų gerai kokia vasaros stovykla katėms...

EITI PER DEBESIS

Visai nebaisu vaikščioti debesimis:

svarbu neklausyti nuolat kartojančių:

Tai labai sunku ir net neįmanoma.

Svarbu nesižvalgant aplinkui,

eiti ir nesustoti.

 

Vilma V.

APIE PĖDSAKUS 

Eidama pastebėjau, kad

kelias visaip žmonių pripėduotas.

Kai pėdsakus tvarkingai sudėliojusi

atiduosiu juos pametusiems  -

nepasiklysiu.

 

Vilma V.

PASISVEIKINIMAI

Kiekvieną naują kartą

sveikinuosi su nežinomybėm.

Gal būt su jom susidraugausiu?

Vilma V.

RAKTININKO ATMINTINĖ

Sunkiausius debesis,

išblukusius sapnus ir tai,  

ko niekada nebuvo -

UŽRAKINTI!

O ATRAKINTI -

saule kvepianti rugsėjį,

naujus kelius

ir dar neatrastus pasaulius.

Labai svarbu nesumaišyti raktų,

NEUŽRAKINTI, ką reikėjo ATRAKINTI.

Vilma V.

MINTYS APIE GYVENIMĄ

©Vilma V.

*Gyvenimas iki pat pabaigos labai nenuobodus, nes visada pilnas dalykų, kuriuos patiriam ir išbandom pirmą kartą.

*Pavasarį iškyla dilema - darže ar Facebook'e ilgiau sėdėti!?

*Žmogus planuoja - Dievas juokiasi.

Būna žmogus planuoja - Dievas nesijuokia, o padeda.

*Širdį, kaip vaiką, turiu prižiūrėti.

Ypač sėdėdama už stiklo vitrinos.

Nes ji, pamiršusi ką man žadėjo,

vis bėga pasivaikščiot medžių žiedais.

O gal imsiu ją ir paleisiu!

*Vos tik išeinu į kiemą - pomidorai, braškės, ridikėliai ir visi kiti griebia ir nepaleidžia.

Visai nebeįmanoma ištrūkti.

*Vos tik nusprendžiu parašyti eilėraštį apie ką nors gražaus -

pvz. gėles, debesis ar poilsį - plastikinių langų tarpinės ir drenažo angos,  

šešiakampiai varžtai ir rankenėlės tyčia man trukdo!

*Laukiu lietaus,

kad nereikėtų laistyti minčių, gyvenimo ir daržo.

*Iš pat ankstyvo ryto

ir namas kniaukia,

ir katė.

*Visi mes sluoksniuoti, kartais net nežinom kiek.

*Pats įnoringiausias mūsų šeimos narys - namas.

Tai jam fasadą su palangėm tvarkyk, tai stogą, tai kaminus valyk, tai langus remontuok. O jis dar nori gražioj aplinkoj stovėti!

*Kažkodėl ta gyvenimo pilnatvė labai išsibarsčiusi - rankiok ją iš visur..

Pievą saulė pripėdavo - dabar žinosiu kur ją pagauti!

LOPŠINĖ

Su saule nusileido nebaigti darbai  

prie durų snaudžia susigrūdę mintys.

Ramiai užmigs vaikai ir katinai,

mamos suknelė senutėj spintoj.

Naktis tik nemiegos - budės,

Išskleidusi virš stogo skėtį,

kad krintančių žvaigždžių lašų

užmigus į namus nepribyrėtų.

Vilma V.

Laikas - senas fotografas.

Darydamas nuotraukas

net pats nežino,

kaip yra iš tikrųjų.

Po truputį ryškindamas

gyvenimo fotojuostas

pamato -

kas yra tikra.

Vilma V.